Atminimo lentos atidengimo ceremonija medalininkui ir monetų kūrėjui litvakui Victorui Davidui Brenneriui

 

victor-david-brener1

Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,
Informuojame, kad atminimo lentos atidengimo ceremonija Šiauliuose žinomam medalininkui ir monetų kūrėjui litvakui Victorui Davidui Brenneriui (1871-1924) vyks 2016 m. gruodžio 14 d. (trečiadienį) 12 val. (keičiasi data) prie dabartinio Šiaulių banko pastato (Tilžės g. 149)
Kviečiame dalyvauti!
*Transportas iš Vilniaus organizuojamas nebus.

Victoras Davidas Brenneris – „Linkolno cento“ kūrėjas

1909-vdb-lincoln-wheat-cent

Kviečiame į projekto „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“ pristatymą

remejai

Gruodžio 12 d. 18  val. maloniai kviečiame į Lietuvos žydų bendruomenėje (Pylimo g. 4) Jašos Heifetzo salėje (III a.) vyksiantį Lietuvos muzikų sąjungos, žurnalo „Muzikos barai“ ir „Geros valios“ fondo projekto „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“pristatymą.
Dalyvauja: Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė,Pianistas ir muzikologas prof. Leonidas Melnikas, smuikininkas Borisas Traubas, Violončelininkas Valentinas Kaplūnas. muzikinis-projektas

Kompaktinė plokštelė „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“ – savotiškas muzikinis ekskursas į tragišką XX a. žydų istoriją.  Dar niekada antisemitizmas ir neapykanta žydams nebuvo pasiekę tokių mastų, o blogio protrūkiai nebuvo lydimi tokio smurto ir kančių. Menininkai negalėjo į tai nereaguoti, praleisti tai tylomis – jų kūryba liudija, o kartais tiesiog šaukte šaukia, apie šiuos gėdingus istorijos puslapius, smerkia blogį ir iškelia gėrį. Keturi didieji XX a. kompozitoriai – Maurice Ravel, Darius Milhaud, Aaron Copland, Dmitrijus Šostakovičius –įamžino tai savo kūriniuose. Genialių kompozitorių atpasakoti tragiški žydų istorijos epizodai kompaktinėje plokštelėje yra įgarsinti Lietuvos atlikėjų – dainininkės Lioros Grodnikaitės, smuikininko Boriso Traubo, violončelininko Valentino Kaplūno ir pianisto Leonido Melniko. Tai kreipimasis į kiekvieną ir į visus.

Žurnalas „Muzikos barai“  dovanojo savo skaitytojams šį diską, o spalio numeryje paskelbtame straipsnyje „Šviesos blyksnis tamsoje. Žydų gelbėtojai“ priminė apie Pasaulio Tautų Teisuolius – iškilius Lietuvos žmones, kurie, nepaisydami jiems ir jų artimiesiems gresiančio mirtino pavojaus, tais tamsiais laikais stojo akistaton su blogiu ir smarkiai rizikuodami gelbėjo nekaltas savo bendrapiliečių žydų gyvybes.

Kaune paminėtos Lietuvos estrados pradininko Danieliaus Dolskio 85-osios mirties metinės

Kaune paminėtos Lietuvos estrados pradininko Danieliaus Dolskio 85-osios mirties metinės

Kauno žydų bendruomenė paminėjo Lietuvos estrados pradininku tituluojamo dainininko Danieliaus Dolskio 85-ąsias mirties metines. Prie D. Dolskio kapo Žaliakalnio žydų kapinėse maldą už mirusiuosius sakė Iseris Šreibergas, Kauno žydų bendruomenės narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas. Susirinkusieji prisiminė, kaip Kauno žydų bendruomenės iniciatyva ir jėgomis buvo sutvarkytas atlikėjo kapas.

dolskis4

KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad šiuo metu, suvienijus KŽB, Kauno m. savivaldos, Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio ambasados ir kitų organizacijų pastangas, pradėti intensyvūs Žaliakalnio žydų kapinių tvarkymo darbai. Taip pat G. Žakas priminė pagrindinius D. Dolskio biografijos faktus bei paminklo jam Laisvės alėjoje pastatymo istoriją. Sumanymo įamžinti D.Dolskio atminimą iniciatyva priklauso šviesaus atminimo aktoriui ir dainininkui Vytautui Kernagiui, lėšas šiam projektui skyrė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Tačiau tik Kauno žydų bendruomenės tarpininkavimo dėka pavyko susitarti su miesto valdžios atstovais, kad Danielių Dolskį vaizduojanti žmogaus dydžio skulptoriaus R. Kvinto statula būtų pastatyta būtent priešais “Metropolio” restoraną, kuriame lankytojus savo atliekamais šlageriais džiugino garsusis maestro.

Muzikos gurmanams ir melomanams:

LSK “Makabi” futbolo komanda dalyvauja varžybose

LSK “Makabi” futbolo komanda dalyvauja varžybose

LSK ” Makabi ” mini futbolo komanda sėkmingai žaidžia “Sekmadienio  lygos” Vilniaus apskrities  “Select” ll turnyre, kuriame dalyvauja 10 ekipų. Po keturių turų makabiečiai dabar yra 4-oje vietoje.Turnyras įsibėgėja ir tikimės, pasveikus traumuotiems žaidėjams, pamatyti mūsų komandą lyderių tarpe. Linkime sėkmės.makabi-futb2
Vilniaus Choralinėje sinagogoje rabino paskaita

Vilniaus Choralinėje sinagogoje rabino paskaita

Rabino Šimšono Danielio Izaksono paskaita rusų kalba
“Пророчества и сны в иудаизме”
8 декабря, в четверг, в Вильнюсской Хоральной синагоге
(ул. Пилимо, 39)

Начало в 18.30 

Что такое Пророчество? Чем отличается Пророчество от Сна?Какая между ними разница? Может ли сон быть вещим?

Ответы на эти и другие вопросы на лекции раввина Изаксона.

Japonams apie Č. Sugiharą pasakos lietuvio knyga

Japonams apie Č. Sugiharą pasakos lietuvio knyga

lzinios.lt

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos.  Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba. Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

LŽB 2016m. gruodžio mėnesio jubiliatai

LŽB 2016m. gruodžio mėnesio jubiliatai

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Etia Suvorova (1936 12 02)

Ale Šimulynienė (1936 12 10)

German Levin (1941 12 09)

Dora Mesengiser (1946 12 17)

Anastazija Votrinienė (1936 12 18)

Saida Mazuro (1941 12 22)

Olga Orlovskaja (1946 12 26)

Palina Pailis (1946 12 26)

Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Ženė Živulinskienė (1926 12 01)

Borisas Jocheles (1946 12 03)

Rema Lorman (1931 12 05)

„Radijo dokumentika”: štetlas prie Dubysos – Čekiškė

lrtradijas-1

Klausykitės tiesiogiai per LRT radiją sekmadienio rytą! Radijo dokumentika gruodžio 4 d., sekmadienį, 11.05 val.  Kartojama antradienį, gruodžio 6 d. po 9 val. žinių “Ryto garsų” laidoje per LRT radiją. Šeštasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie prie Dubysos klestėjusį Čekiškės štetlą.
Po Didžiojo gaisro 1887 m. Čekiškėje, miestelyje apie 40 km nuo Kauno, liko tik trys ugnies nepaliesti namai. Aplinkinių štetlų – Vilkijos, Seredžiaus, Raseinių – žydų bendruomenės skubiai rinko pagalbą ir siuntė vežimus su maistu nukentėjusioms šeimoms, kurių buvo daugiau nei pusantro šimto. Netrukus miestelis buvo atstatytas, taip pat ir raudonplytė sinagoga, išlikusi iki šių dienų. sinagogos2cekiske

Iki Holokausto Čekiškėje veikė apie 20 parduotuvių ir parduotuvėlių, keturi restoranai, malūnas, lentpjūvė, dvi milo vėlimo ir karšimo dirbtuvės, dvi odų-kailių dirbtuvės, Žydų liaudies bankas, kelios jaunimo organizacijos. Silver, Vigderov, Štreichman, Finn – tai pavardės šeimų, kurių kelios kartos gyveno Čekišėkje ir ją kūrė. Čekiškietis buvo ir vieno garsiausių sionizmo lyderių Abbos-Hillelio Silverio tėvas rabinas Moše Silveris.

Čekiškės sinagogą (viršuje) nuo senosios Burlingtono sinagogos Vermonto valstijoje (JAV) skiria tūkstančiai kilometrų, vandenynas ir likimas. Nepaisant skirtumų šios XIX a. pabaigoje statytos sinagogos – tikros seserys.

Laidos vedėja Audra Girijotė

 

 

 

Labdaringos mugės metu Izraelio ambasados stende

Labdaringos mugės metu Izraelio ambasados stende

Vilniaus rotušėje gruodžio 3 d. šeštadienį vykusioje Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje, kuri kasmet sukelia didžiulį susidomėjimą ir sulaukia daug lankytojų, Izraelio ambasados stende, parengtame drauge su LŽB „Beigelių krautuvėle“, lankytojus viliojo žydiški košeriniai skanumynai ir košerinis vynas, įvairūs suvenyrai. Stende darbavosi jaunos savanorės iš “Beigelių krautuvėlės”, kurios maloniai lankytojams pasakojo apie kiekvieną prekę. Izraelio ambasada ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi šiuo gražiu bendradarbiavimu ir galimybe prisidėti prie kilnios mugės misijos. Labdaringos mugės metu Izraelio ambasados stende labdarai surinkta 1310,8 eurų.

Nuoširdžiai dėkojame Izraelio stendo savanorėms:
Eglei Rimkevičiūtei, Unei  Kormilcevaitei, Agotai Laurinavičiūtei ir Naomi Alon

Ši mugė kasmet suburia ir geriems darbams suvienija skirtingų šalių ambasadų Lietuvoje atstovus, kurie pristato savo rankomis gamintus dirbinius vilniečiams ir miesto svečiams. Savo šalių stendus šiemet tradiciškai pristatė 34 valstybės ir bendruomenės bei 5 tarptautinių Vilniaus mokyklų atstovai. Kalėdų labdaros mugės metu surinktos lėšos papildys labdaros fondą, kuris šiemet parems 10-tį organizacijų: Raseinių specialiąją mokyklą, Raseinių dienos centrą „Vilties takas“, Vilijampolės socialinės globos namus, Visagino socialinių paslaugų centrą, Krizių įveikimo centrą, Molėtų r. Alantos senelių globos namus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę, VšĮ gyvūnų prieglaudą „Tautmilės globa“, „Motinos Teresės šeimų namus“ bei Labdaros ir paramos fondą „Vilties namai“. Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, vienijanti Lietuvos ir užsienio moteris, laikinai gyvenančias ir dirbančias Lietuvoje.

Markas Adamas Haroldas: Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimas – 16 negaliojančių argumentų prieš

markas-haroldas

15 min.lt

Pradėkime nuo mano argumento, kuris yra labai paprastas ir prieš ką oponentai turi kontrargumentuoti. Viename trumpame paragrafe:
Kazys Škirpa vadovavo LAF. Dabartinės Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos pripažino, kad LAF – antisemitinė organizacija. Dėl to, Europos Sąjungoje, 2016 m., Vilniuje, kur Holokaustas buvo ypatingai žiaurus, tokios organizacijos vadovo vardas netinkamas kaip gatvės pavadinimas. Dabar kuo lakoniškiau analizuosiu kiekvieną bandymą kontrargumentuoti, kurį esu matęs pastarosiomis dienomis, ir paaiškinsiu, kodėl kontrargumentas negalioja. Pradėkime. 1. Kazys Škirpa nebuvo tiesioginis Holokausto vykdytojas, jis herojus ir pirmas, kuris kėlė trispalvę ant Gedimino bokšto. Žinau. O mano argumentas, į kurį šitas teiginys net nėra kontrargumentas, yra toks: nepaisant jo kitų veiksmų kitais laikais ir kituose kontekstuose ir net jeigu jis pats savo rankomis nenužudė žydų ir neįsakė niekam žudyti žydų, LAF antisemitizmo faktas jau yra pakankamai stipri priežastis pervadinti gatvę, pavadintą tos organizacijos vadovo vardu. Net jeigu nėra įrodymų, kad jis pats buvo antisemitas, net jeigu jis nebuvo teistas dėl genocido vykdymo. Organizacija – antisemitinė, didelė dalis Lietuvos piliečių – žydai. Vadovas atsakingas už savo organizaciją, kuri siekė atkurti laisvą Respubliką, apribojant vienos etninės grupės laisvę. Tai tiesiog nepateisinama. 

Lektoriumas

Lektoriumas

Gruodžio 4d. sekmadienį 12 val. bus rodomas filmas “Nitti -gangsteris” . JAV

Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)

Padėka už renginių organizavimą

Padėka už renginių organizavimą

Pastaruoju metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginiai lenkia vienas kitą, gerai nusiteikusių bendruomenės narių susidomėjimas ir dalyvavimas džiugina. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja rengėjams ir dalyviams:

„Juk nuo Jūsų visų indėlio bendruomenės narių gyvenimas yra įdomesnis ir įvairesnis. Nepamiršime malonių šiltų, jaudinančių akimirkų, kai minkėme tešlą visos drauge su dukromis, anūkėmis, draugėmis ir svečiais mūsų Šabo chalą visose bendruomenėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Šiauliuose, tuo pačiu pirmą kartą prisijungėme prie pasaulio žydų „The Shabbos Project“. Dėkoju projekto koordinatorei Dovilei Rūkaitei ir visų Lietuvos žydų regioninių bendruomenių vadovams, „Beigelių krautuvėlės“ kulinarėms, dalyvavusioms drauge. Dėkoju Lietuvos Kultūros tarybai, parėmusiai šį projektą.

Dėkoju Mini Limudo organizatoriams ir pagrindiniams rėmėjams Europos žydų bei Geros valios fondams, kurie parėmė programos parengimą, įdomių susitikimų organizavimą. Tradicinis Limudas visada suburia neabejingų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei narių su šeimomis būrį į bendrą iškilmingą Šabo vakarienę. Mums svarbu būti drauge ir jausti bendrystę, pasikalbėti, pabūti gražioj aplinkoj, todėl visada stengiamės rinktis savaitgalio dienas, gražią gamtos aplinką, gerą viešbutį, kviesti įdomius svečius, dalyvauti turiningoje programoje, matyti pažįstamus veidus, aptarti naujienas. Mini Limudo koordinatorė Žana Skudovičienė, derinusi visų interesus ir pageidavimus, stengėsi, kad ir šiemet Limudas taptų įsimintinu, gerą nuotaiką ir poilsį suteikusiu renginiu.

Ačiū visiems!”

LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky

Londone vyko šeštųjų Litvakų dienų renginiai

Londone vyko šeštųjų Litvakų dienų renginiai

Naujienos iš Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje

2016 m. lapkričio 30 – gruodžio 1 d. Lietuvos ambasada Londone bendradarbiaudama su Londono Universitetu Koledžu (University College London) pakvietė į šeštąsias Litvakų dienas.

Litvakų dienų renginiai šiemet buvo skirti Lietuvos žydų kalboms (Jidiš ir Hebrajų) ir lingvistiniam paveldui pristatyti. Gruodžio 1 d. ambasadoje vyko akademinė konferencija, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos, Lenkijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Izraelio universitetų mokslininkai.

london2

 „Tikslingai siekiame, jog įvairiapusis Lietuvos žydų kultūrinis paveldas būtų gerai žinomas Jungtinėje Karalystėje. Daugiakultūris Londonas yra tapęs namais ne vienam lietuviškų šaknų žydui. Litvakų dienų Londone renginiai leidžia suartėti Jungtinės Karalystės lietuvių, britų ir žydų bendruomenėms, puoselėjant kultūrinį dialogą“, sakė ambasadorė Asta Skaisgirytė.

Šeštose Litvakų dienose dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Britanijos Žydų Tarybos prezidentas Jonathan Arkush, Lenkijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Arkady Rzegocki. Litvakų dienų dalyvius laišku pasveikino Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

 Lapkričio 30 d. Londono Universitete-Koledže surengtas Jidiš dainų atlikėjos Polinos Shepherd solinis koncertas.

Dėl vielos sinagogoje

Dėl vielos sinagogoje

Simas Levinas, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas 

Gauname  pasipiktinimo žinučių dėl atsiradusios spygliuotos vielos  prie sinagogos tvoros. Pagrindinis argumentas – neestetiška.Tikrai negražu.  Ir tikrai netinka mūsų unikaliai, 1903 m. pastatytai ir architektūriniu autentiškumu pasižyminčiai sinagogai.

Mūsų sinagogą aplanko daugelio Vilniaus ir Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai. Į svečius ateina ir miesto turistai. Iš viso šiais metais sinagogoje pabuvojo virš 5000 svečių.

LŽB visas tradicines judėjų šventes  sutinka sinagogoje. Su mumis drauge švenčia ir svečiai: užsienio šalių ambasadoriai ir LR vyriausybės bei Seimo nariai. Mes aktyviai bendradarbiaujame su Europos Sąjungos visuomeninėmis organizacijomis, kurios rūpinasi pasaulio žydų bendruomenių saugumu. Vilniaus Choralinėje sinagogoje pagal jų rekomendacijas sukurta saugumo sistema ir toliau tobulinama. Sinagogas Europoje saugo ginkluoti  profesionalūs saugos tarnybos darbuotojai.

Saugumo sumetimais Vilniaus Choralinėje sinagogoje prašome visų laikytis sinagogos lankymo taisyklių, kurias skelbiame trimis kalbomis ir jos bus pakabintos matomoje vietoje, taip pat galima jas rasti LŽB tinklapyje lzb.lt.

“Fajerlech” kviečia į šventinį koncertą

fajerlech

Švęsdamas savo gyvavimo 45-etį, žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ kviečia visus į koncertą,vyksiantį gruodžio 18 d. (sekmadienį) 17 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76, Vilnius)!Koncerte išvysite žydiškus šokius, išgirsite dainas jidiš kalba ir pamatysite klezmer muzikantų grupę.

Ansamblį sudaro virš 40 narių, jauniausiajam „Fajerlech“ nariui –  vos penkeri metukai, vyriausiajam –  beveik septyniasdešimt.„Fajerlech“ savo pasirodymais džiugina ne tik daugelio Lietuvos miestų publiką, bet ir koncertavo įvairiose pasaulio šalyse – Izraelyje, Gruzijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir t.t.
Keičiasi laikai, tradicijos, dalyviai ir vadovai, tačiau ansamblyje „Fajerlech“ negęsta jidiš ugnelė, įžiebta dar 1971-aisiais.

Bendruomenės nariams bilieto kaina 8 eur!
Bilietus galite įsigyti internetu – http://www.tiketa.lt/jubiliejinis_koncertas_fajerlech__45_75662

Rimvydas Valatka apie K.Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimą

Rimvydas Valatka apie K.Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimą

Kvailybė taip drąsiai Lietuvoje dabar lipa ant bačkos, kad stebėtis reikėtų nebent tuo, kad dar yra žmonių, besistebinčių kvailybe. Tačiau yra dalykų, kurie gali būti blogesni ir už kvailybę. Taip atsitinka, kai politikai, užuot priėmę sprendimą, bando bailiai slėptis už politinės diskusijos.

Taip atsitiko vakar Vilniuje, kur  miesto savivaldybė surengė diskusiją „Ar reikėtų pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą?“ Savivaldybė paskelbė, kad diskusija rengiama, „visuomenėje kilus ginčų dėl Škirpos alėjos pavadinimo“.

Ką gali pakeisti tokia politinė diskusija, be to, kad Lietuvai, kaip europinei valstybei, užtrauks tik dar didesnę gėdą? Nejau XXI a. Vilniuje, kurio pakraštyje yra masinė Panerių kapavietė su visais čia sušaudytais miesto žydais, vis dar reikia diskutuoti, ar blogas tik tas antisemitas, kuris pats šaudė nekaltus žmones, ar tokie pat gali būti ir jų įkvėpėjai?

Daugiau nei absurdiška rengti tokią politinę diskusiją. Pulkininkas K. Škirpa savo kelią pradėjo kaip didvyris – jis buvo pirmasis savanoris, o vėliau ambasadorius Berlyne. K. Škirpa amžiams būtų likęs mūsų didvyriu, jei nebūtų tapęs antisemitizmu susitepusio Lietuvos Aktyvistų Fronto, kvietusio susidoroti su žydais, vadovu.

Jokia politinė diskusija negali paneigti šio fakto. Kaip ir kitų tokių faktų mūsų skaudžioje XX a. istorijoje.

Vilniaus meras R. Šimašius, užuot priėmęs sprendimą pakeisti gatvės pavadinimą, slepiasi už politinės kelių miesto specialiai atrinktų žmonių diskusijos. Taip įveldamas XXI a. Lietuvą į dar vieną gėdingą konfliktą. Tiek su mūsų pačių istorija, tiek su vertybėmis, kurias pasirinko Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

LŽB pirmininkės Fainos Kuliansky pareiškimas dėl K.Škirpos alėjos pervadinimo Viniuje

Dėl K. Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimo

Šiandien vyksiančią Vilniaus m. savivaldybės inicijuotą diskusiją „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?” galima būtų pavadinti ir kiek kitaip. Kodėl nepaklausus Lietuvos piliečių, ar jie nori, kad viešosios Vilniaus erdvės būtų vadinamos asmenų, įtariamų prisidėjus prie Holokausto vykdymo, vardais?

Iš vienos pusės, net pati diskusijos koncepcija atrodo keista – ar tai tokie klausimai iš viso yra moraliai priimtini valstybėje, kurioje buvo išžudyta beveik visa žydų bendruomenė, šalies kultūrinis, ekonominis, intelektualinis pagrindas?  Nejaugi Lietuva neturi kuo didžiuotis, kad nebelieka nieko kito kaip skirti pagarbos ir atminimo ženklus asmeniui, garsėjusiam antisemitiniais teiginiais, Lietuvos valstybės be žydų tautybės asmenų vizija bei hitlerinės Vokietijos idealizavimu ?

Kita vertus, didelei visuomenės daliai Kazio Škirpos vardas daug nesako ir organizuojamas forumas bent teoriškai turėtų sudaryti galimybę pažinti kelias šios asmenybės puses. Tačiau ar buvo pakviesti ir dalyvaus istorikai, nebijantys pareikšti pozicijos, nepataikaujančios dešiniajai krypčiai, ar kviesti pasisakyti  žydų vardą naudojančių valstybinių institucijų atstovai? Vargu.

Minint Holokausto Lietuvoje 75-metį, Seime vyko konferencija, istorikas A. Kasparavičius joje teigė,  kad  visos laikinosios Lietuvos vyriausybės ir Lietuvos aktyvistų fronto – LAF “vadžios” buvo  K. Škirpos rankose. LAF politinė propaganda buvo tapati oficialiai fašistinei propagandai, kas lėmė itin aktyvų lietuvių įsitraukimą į Holokausto vykdymą. . Pasak istoriko, K. Škirpa neslėpė susižavėjimo Vokietija, nes daugiau nei 10 metų ten praleido – dirbo konsulu, vėliau – karo atašė. Būtent šiuo laikotarpiu – 1933–1934 metais – K. Škirpos iš Berlyno į Kauną siųstuose dokumentuose juntamas tam tikras jo susižavėjimas nacistinės Vokietijos vykdoma politika. Berlyne jis subūrė aktyvistų frontą. Frontininkai siekė išvaduoti Lietuvą iš sovietų okupacijos ir rengė 1941 metų sukilimą – laisva Lietuva matyta be žydų tautybės asmenų. Škirpos idėja buvo sukurti Tautinio darbo apsaugos batalioną, kuris be teismo Kauno VII forte sušaudė tūkstančius žydų.

1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Vilnių, K. Škirpa Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) branduolį.Rengė 1941 06 23 sukilimą ir buvo paskelbtas laikinosios Lietuvos vyriausybės ministru pirmininku.  Sutikdamas užimti premjero postą, K.Škirpa pageidavo, kad vyriausybėje būtų Rapolas Skipitis bei Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Toje vyriausybėje, be premjero K.Škirpos, buvo 11 ministrų: 4 vilniečiai (Vytautas Bulvičius, Vladas Nasevičius, Vytautas Statkus, Jonas Masiliūnas), 6 kauniečiai (Juozas Ambrazevičius, Jonas Matulionis, Adolfas Damušis, Balys Vitkus, Juozas Pajaujis, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) ir berlynietis Rapolas Skipitis bei valstybės kontrolierius Pranas Vainauskas.

Lietuvos žydų bendruomenės pozicija diskusijoje keliamu klausimu aiški – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina. Vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams.

Kol vyksta šis diskusijų ciklas, Lietuvos žydų bendruomenė eilinį kartą primena, kad Vilniaus dar nepuošia paminklas žydų gelbėtojams – Pasaulio Tautų Teisuoliams, mieste nėra viešų erdvių pavadintų garsių Lietuvos žydų, prisidėjusių prie Lietuvos valstybingumo ir demokratinių procesų stiprinimo vardais, Lietuvos

Kaune atidengta atminimo lenta pirmosioms Lietuvos stalo teniso pirmenybėms, organizuotoms “Makabi”

Kaune atidengta atminimo lenta pirmosioms Lietuvos stalo teniso pirmenybėms, organizuotoms “Makabi”

kauno.diena.lt

Kaune, ant A.Martinaičio dailės mokyklos pastato (Šv. Gertrūdos g. 33) vakarinio fasado, atidengta atminimo lenta, kurioje įrašyta: „Šiame XVIII a. pastate 1927 m. kovo 12-13 d. vyko pirmosios Lietuvos stalo teniso pirmenybės, kurias organizavo sporto klubas „Makabi“.

“Makabi”vaidmuo

Anot lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavusio Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) vadovo Rimgaudo Balaišos, Kaunas – Lietuvos stalo teniso lopšys. Šį žaidimą iš užsienio atsivežė jaunimas, ir jau 1922 m. Kaune pradėjo rastis pirmieji entuziastai, o 1925 m. prasidėjo pirmieji stalo teniso turnyrai Lietuvoje. Po metų Lietuvos sporto lygoje buvo įkurtas Pin-pong komitetas. Ir štai 1927 m. kovo 12-13 dienomis „Makabi“ klube nuspręsta suruošti Lietuvos Ping-pong pirmenybes. „Makabi“ tapo šio istorinio veiksmo pionieriais.

Žydų klubas „Makabi“ Lietuvoje buvo įsteigtas 1920 m. spalio 19-ąją. Tai buvo finansiškai turtingiausia tautinių mažumų sporto organizacija, pasitarnavusi Lietuvos sportui. Būtent šis klubas pirmasis surengė Lietuvos stalo teniso pirmenybes, kuriose nugalėjo Ona Gurvičaitė ir Josifas Šimensas. 

 

Lietuvos karių- žydų pagerbimas Žaliakalnio žydų kapinėse

Lietuvos karių- žydų pagerbimas Žaliakalnio žydų kapinėse

2016-11-23  Lietuvos kariuomenės dienos proga ilgametis Kauno žydų bendruomenės bičiulis Raimundas Kaminskas ir Lietuvos sąjūdžio Kauno Taryba organizavo Lietuvos karių – žydų  pagerbimą Žaliakalnio žydų kapinėse.1918 m. lapkričio 23 d. LR Ministras-pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr.1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir buvo įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos buvo pradėta oficialiai atkurti Lietuvos kariuomenę.