LRT radijas atsigręš į pamirštą Lietuvos žydų praeitį

lrtradijas

Nuo rugsėjo 25 d. LRT radijas pradeda dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Radijo žurnalistės pasakos iš devynių Lietuvos miestelių, kuriuose šiandien apie žydų gyvenimą byloja tik keletas išlikusių pastatų ir aštuntą dešimtį perkopusių miestelėnų vaikystės prisiminimai.

Pasakojimai per LRT radiją bus transliuojami kas antrą sekmadienį po 11 valandos žinių ir „Ryto garsuose“ antradieniais, 9.30 val. Pirmasis pasakojimas apie Molėtų štetlą jau rugsėjo 25-ąją.

Štetluose iki Antrojo pasaulinio karo žydai ir lietuviai sugyveno, kūrė ne tik savo gyvenimą, bet ir ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo, miestelių iškilimo ir ekonominės gerovės bei kultūros. Tačiau karas, Holokaustas, kurio metu buvo sunaikintos visų miestelių žydų bendruomenės, nevienareikšmiškas greta gyvenusių lietuvių vaidmuo, o vėliau ilgus dešimtmečius trukusi okupacija, pastūmėjo šią istorijos dalį užmarštin.

Deja, ne visi prisimenantieji žydų klestėjimo laikus nori apie tai kalbėti. Žmones vis dar kausto baimės, kaltės ar gėdos jausmas. Tuo metu Holokaustą išgyvenusiųjų palikuonys vis dažniau sugrįžta į jų tėvų, senelių ar prosenelių gimtąsias vietas ir iš naujo bando prisijaukinti daugelį metų tik blogus jausmus kėlusį kraštą. Kai kurie jų prisideda prie žydų-lietuvių santykių stiprinimo, kiti stengiasi išsaugoti savo protėvių atminimą.

LŽB pirmininkės F. Kukliansky kalba Paneriuose Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje

LŽB pirmininkės F. Kukliansky kalba Paneriuose Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje

Gerbiamieji dalyviai, esu nuoširdžiai dėkinga, kad šiandien susirinkote čia kartu su žydų bendruomene pagerbti Holokausto aukų atminimą. Tačiau ar tikrai galime kalbėti apie pagarbą Holokausto aukoms, kai net kelios gatvės Lietuvoje turi Kazio Škirpos vardą, yra mokykla vadinama Jono Noreikos vardu, paminklas Juozui Krikštaponiui neišmontuotas.
Neturime viešų erdvių pavadintų Ozerio Finkelšteino, Kaco Motelio ar Volfo Kagano vardais. Ar daugelis žino Libos Mednikienės, Lietuvos Nepriklausomybės kovų nusipelniusios žvalgės vardą? Nepaisant savo nuopelnų ji buvo nužudyta lietuvių rankomis Holokausto metu.
Tokį arba panašų likimą sutiko ir Panerių aukos. Mūsų jaunajai kartai vis dar nepažįstama 650 m. žydų istorija Lietuvoje, prieš, per ir po Holokausto – ar kada istorijos vadovėliai supažindins su ja jaunuosius Lietuvos piliečius?
Klausimų Lietuvos žydų bendruomenė turi daugiau negu atsakymų. Vienintelis aiškus dalykas yra tas, kad negrįžtamas procesas įvyko, bendruomenė jau nebebus tokia, kokia buvo iki Šoa, bet ji vis dar yra čia, ir kol ji bus, – sieks teisingumo. Tačiau didžiausia vertybė – tiesa, gali būti atkurta, kai Lietuva sukaups drąsos įvardinti Holokausto vykdytojus. Tylėti apie Holokausto vykdytojus, pamiršti Holokausto aukas ar nesirūpinti egzistuojančios žydų bendruomenės išlikimu yra tas pats, kas įvykdyti Holokaustą antrakart.
Šiemet minime 75 m. sukaktį nuo masinių žydų žudynių Lietuvoje pradžios. Tikimės, jog mažieji Lietuvos miesteliai savo prarastas  žydų bendruomenes atmins ne tik šių metinių proga. Iš sporadiškų ir epizodiškų, neretai tik fasadinių renginių, Holokausto atmintis turi peraugti į žinojimą, tapti integralia sąmoningo Lietuvos piliečio pasaulėžiūos dalimi.

Ačiū, visiems, neabejingiems Holokausto, žydų tragedijos, Lietuvos tragedijos, atminimui.

Paneriuose pagerbtos Lietuvos žydų genocido aukos

Paneriuose pagerbtos Lietuvos žydų genocido aukos

lrkm.lrv.lt

Rugsėjo 23 d. Panerių memoriale Vilniuje vyko Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija.  Jos rengėjai – Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos žydų bendruomenė, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimas pagerbtas tylos minute, prie paminklo Holokausto aukoms atminti padėti vainikai ir gėlės, skambėjo moksleivių atliekamas Vilniaus žydų geto himnas. Mintimis dalijosi buvę Vilniaus geto kaliniai. Skambėjo kantoriaus atliekama malda – kadišas ir choro iš Izraelio giesmės ir dainos.

Prieš šią ceremoniją „Atminties kelio“ pilietinės iniciatyvos  dalyviai skaitė Paneriuose nužudytų žmonių vardus, įvardydami aukų amžių, profesiją, taip suartindami žuvusiuosius su gyvaisiais.

Paneriuose rugsėjo 23 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas pagerbė Holokausto aukas

Paneriuose rugsėjo 23 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas pagerbė Holokausto aukas

Krašto apsaugos ministerijos informacija

kam-paneriai2

Rugsėjo 23 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale. Ministerijos ir kariuomenės vardu jie padėjo gėlių vainiką Holokausto aukoms atminti.

11-asis Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis kviečia mokyklas

11-asis Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis kviečia mokyklas

„Į savo pasaulio kraštą!“ –  šiais metais festivalio filmai kviečia patyrinėti savo asmenines ribas, kur baigiasi savas pasaulis ir kur prasideda Kito „žemė“.

Registracija į filmus jau vyksta. Nekantriai laukiame ! Festivalio filmų programa Vilniuje prisegama.

Kvietimas tapti kino žiūri nariais

Kaip ir kasmet, festivalis kviečia moksleivius su visa klase, draugais ar po vieną dalyvauti kino  žiūri. Visame pasaulyje vykstančiuose festivaliuose vaikų ir jaunimo žiuri yra ypatingas akcentas. Jaunųjų kritikų komanda žiūri festivalio filmus, aptaria, diskutuoja, renka favoritus. Tapti festivalio žiūri nariu gali kiekviena(s) 7–18 m. moksleivė(-is). Tereikia parašyti motyvacinį laišką, kodėl kiekvienas asmeniškai nori dalyvauti festivalio žiuri veikloje. Motyvaciniai laiškai laukiami adresu kinoziuri@gmail.com iki 2016 rugsėjo 29 d. Būtina nurodyti savo kontaktinį telefoną ir amžių. Patys smalsiausi ir labiausiai motyvuoti filmų vertintojai turės galimybę po festivalio lankyti nemokamą tarpkultūrinio pažinimo kino programą „Kinas atveria duris“, kuri truks iki gruodžio mėnesio ir bus rengiama kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.

Lietuvoje prisimenamos žydų genocido aukos

BNS

,,Prieš 75 metus prasidėjęs masinis žydų genocidas primena, kad istorines žaizdas gydo tik tiesos paieškos, gyva atmintis ir žmogiškumo pamokos, kurios privalo užtikrinti, kad niekada daugiau nepasikartotų joks genocidas“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Rytą Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos Brolių sode bus atidengtas paminklas, skirtas žuvusiems Vilniaus geto vaikams.

Po to numatyta Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Panerių memorialo.

Nepamiršti vardai. Plungės fotografas Movša-Mendelis Berkovičius

Nepamiršti vardai. Plungės fotografas Movša-Mendelis Berkovičius

Mirjam Cimerman, Beta Berkovičienė, neatpažinta moteris. Plungė 1925 m. J Bunkos fondo nuotrauka

bernardinai.lt

Jolanta Klietkutė

Vartydami išlikusias tarpukario Plungės gyventojų nuotraukas nejučia atkreipiame dėmesį, kad daugumą jų padarė fotografas M. Berkovičius. Senųjų plungiškių paklausus, atsakys, kad jis buvo garsus ano meto Plungės fotografas, nuves ir parodys namą, kuriame buvo ateljė. Deja, tuo žinios ir pasibaigia… visi žinojo, kad buvo toks fotografas – bet nieko daugiau.

M. Berkovičiaus , vieno garsiausių tarpukario Plungės fotografų biografija iki šiol nebuvo tyrinėta.. Knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“ V. Juodakis pateikia tik vieną sakinį: „Plungėje buvo fotografas M. Berkovičius (1905-1932 m.)“. Tačiau peržvelgus muziejuose bei kolekcininkų archyvuose išlikusias M. Berkovičiaus nuotraukas matome, kad jis fotografavo nuo 1903 m. iki ~1939 m.

Net fotografo vardas spaudoje buvo nežinomas, užrašoma tik pirmoji raidė „M“, kuri buvo nuotraukų nugarėlėse esančiame fotografo spaude.

Užuojauta

Rugsėjo 22d. mirė Mulia Kaplan, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narys (1948 12 22 – 2016 09 22).Nuoširdžiai užjaučiame šeimą.

Atsisveikinimas su Leonidu Donskiu

Atsisveikinti su profesoriumi L.Donskiu bus galima šį penktadienį ir šeštadienį. Jo urna bus pašarvota VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas). Atsisveikinimas – rugsėjo 23 d., penktadienį, 11-21 val. ir rugsėjo 24 d., šeštadienį, 9-13 val. Urna išnešama 13 val. Laidojimo iškilmės vyks Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

Kaune vyko diskusija „Lietuvos piliečių žydų tragedija  prieš 75  metus: įvykiai, faktai, interpretacijos “

Kaune vyko diskusija „Lietuvos piliečių žydų tragedija prieš 75 metus: įvykiai, faktai, interpretacijos “

2016-09-21 Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto bibliotekoje vyko  apskritojo stalo diskusija „Lietuvos piliečių žydų tragedija  prieš 75  metus: įvykiai, faktai, interpretacijos “, kurią  Lietuvos žydų genocido atminimo dienos (rugsėjo 23-iosios) išvakarėse   organizavo  LSMU MA VSF   Socialinių ir humanitarinių mokslų katedra,  Lietuvos žurnalistų draugija bei LSMU Bioetikos centras.Diskusijoje dalyvavo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.
Panevėžyje moksleivių programa Lietuvos žydų genocido dienai

Panevėžyje moksleivių programa Lietuvos žydų genocido dienai

Rugsėjo  22 dieną, Panevėžio žydų bendruomenės patalpose vyko renginys-viktorina ,,Lietuvos žydų genocido dienai“  paminėti.

Renginyje dalyvavo 5 Panevėžio miesto gimnazijos ir mokyklos: Panevėžio 5 gimnazija su istorijos mokytoju Raimondu Daukša bei mokytoja Gitana Tidikyte, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija su mokytojomis Aukse Sereikiene ir Rita Stoniene, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija su mokytoja Aušra Jankevičiene, Panevėžio ,,Saulėtekio‘‘ progimnazija su istorijos mokytoja Elvyra Rūgšteliene bei  Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla su mokytoja Kristina Stukoniene.

Pagal viktorinos programą, pirmiausiai moksleiviai ir mokytojai žiūrėjo filmą, gautą iš Jad Vašemo apie Osvencimo koncentracijos stovyklą. Po to išsirinkome komisiją, kuri vertino moksleivių pasirodymus bei žinias pagal tam tikrus kriterijus. Komisiją sudarė moksleivius atlydėjusieji mokytojai, kurie turėjo rašyti balus už numatytas užduotis. Mokiniai pademonstravo savo komandų prisistatymus – improvizacijas, susijusias su Holokausto tema.

Medinės sinagogos – unikalus etninės Lietuvos architektūros paveldas

Medinės sinagogos – unikalus etninės Lietuvos architektūros paveldas

 

Žydų kultūrinio kraštovaizdžio reliktus, sukurtus per daugiau nei 600 metų beveik visuose šiandieniniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, galima suskirstyti į keturias grupes: žudynių vietos; kapinės; sinagogos ir kiti paveldo statiniai; paminklai ir kiti įamžinimo ženklai. „Per Holokaustą beveik sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) šiandien nebūtų pajėgi viena prižiūrėti ir saugoti paveldą, pasklidusį po visą Lietuvos teritoriją. Todėl labai svarbus Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir piliečių vaidmuo. Kyla nemažai iššūkių, bet bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu (KPD) ir savivaldybėmis pavyksta pasiekti puikius rezultatus“, – Europos žydų kultūros dienai skirtoje paskaitoje kalbėjo LŽB atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis.

Kam pritaikyti sinagogų pastatus?

Lietuvoje yra išlikę apie 80 sinagogų, iš jų 43 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Yra tik dvi veikiančios sinagogos, visi kiti pastatai pritaikyti kitai paskirčiai arba stovi nenaudojami. LŽB nuosavybėje – 13 sinagogų ir jų kompleksų. Dauguma pastatų nenaudojami, grąžinti jau avarinės būklės. „Kam pritaikyti sinagogų pastatus miesteliuose, kur nėra nė vieno žydų bendruomenės nario? Kaip įtikinti vietos bendruomenes perimti tuos pastatus, juos tvarkyti ir naudoti savo reikmėms?“ – kvietė diskusijai M. Užpelkis ir priminė, kad pagal 2016 m. paveldotvarkos programą valstybės ir valdytojų lėšomis tvarkybos darbai šiemet taip pat vykdomi trijose sinagogose: Alytaus, Žiežmarių, Kalvarijos, o dar trijose sinagogose (Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos, Vilniaus choralinėje) atliekami tyrimai ir projektavimo darbai, ruošiantis pastatų tvarkybai kitais metais.

Tarpukario aktualijos jidiš spaudoje: visuomenės atspindžiai

Tarpukario aktualijos jidiš spaudoje: visuomenės atspindžiai

Tarpukario Lietuvoje žydai buvo didžiausia tautinė ir religinė mažuma. Lietuvos, kaip ir visos Rytų Europos, žydų kultūra buvo daugiabriaunė, įvairiaspalvė, o jidiš kalba – svarbi komunikacijos priemonė. Ne veltui 1978-ųjų gruodį Isaac Bashevis Singer, atsiimdamas literatūrinę Nobelio premiją sakė: „Yra tokių, kurie jidiš vadina mirusia kalba, bet taip daugiau nei du tūkstančius metų buvo vadinama ir hebrajų kalba. Hebrajų kalba mūsų laikais buvo prikelta neįtikėtinu, beveik stebuklingu būdu. […] Faktas yra tai, kad jidiš literatūros klasika yra ir šiuolaikinės hebrajų literatūros klasika. Jidiš dar neištarė paskutinio žodžio. Ši kalba saugo lobyną, kuris dar neatvertas pasauliui. Tai buvo gimtoji kankinių ir šventųjų, svajotojų ir kabalistų kalba, pilna humoro ir prisiminimų, kurių žmonija neturi pamiršti. Perkeltine prasme, tai protinga ir nuolanki mūsų visų kalba, išsigandusios ir viltingos žmonijos idioma.“ 1919–1936 m. Lietuvoje buvo leidžiama 16 žydų dienraščių ir 30 savaitraščių; be to, pasirodė apie 20 literatūrinių rinkinių. Kviečiame drauge pasklaidyti 1924-ųjų laikraščio Mūsų garsas ir 1935-ųjų savaitraščio Apžvalga numerius.

Netekome Leonido Donskio

Netekome Leonido Donskio

Rugsėjo 21-osios rytą netikėtai mirė filosofas, buvęs Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, iškilus intelekualas, filosofas, mokslininkas, politologas, rašytojas.

L. Donskis gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. 1985 m. baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Pedagoginiame fakultete.

1987 m. baigė filosofiją Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete. 1990 m. gruodžio 11 d. VU apgynė disertaciją tema „Kultūros krizės ir jų filosofinė refleksija (O. Spenglerio, A. Toyonbee ir L. Mumfordo istoriosofinių koncepcijų istorinė-metodologinė analizė)“, filosofijos kandidatas (Vilniaus universitetas), 1999 m. Helsinkio universitete apgynė disertaciją, socialinių mokslų daktaras. Nuo 2002 m. L. Donskis buvo VDU Politologijos katedros profesorius ir Išeivijos studijų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas.

2003–2005 m. – VDU Filosofijos katedros vedėjas. 2004 m. VDU atliko habilitacijos procedūrą (humanitariniai mokslai, istorija – darbai iš idėjų ir sąmoningumo istorijos).

2005 m. VDU Senatas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. Nuo 2005 m. – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius, o nuo 2006 m. – Politologijos katedros profesorius. Nuo 2005 m. – VDU Senato narys.

2009 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje išrinktas į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio (LRLS) rinkiminiame sąraše (kandidatavo 1-uoju numeriu; už LRLS balsavo 7,36 proc. rinkėjų), vienintelis LRLS atstovas EP.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi ir reiškia nuoširdžią užuojautą L. Donskio šeimai ir artimiesiems.

Vilniuje Žydų gatvės pavadinimas užrašytas dar dviem kalbomis – ir יידישע גאס (jidiš klb.), ir רחוב היהודים (hebrajų klb.)

Vilniuje Žydų gatvės pavadinimas užrašytas dar dviem kalbomis – ir יידישע גאס (jidiš klb.), ir רחוב היהודים (hebrajų klb.)

Vilnius.lt

Vilniaus istorinio žydų kvartalo širdyje šiandien atidengtas Žydų gatvę puošiantis meninis akcentas hebrajų ir jidiš kalbomis – nuo šiol Žydų gatvės pavadinimas užrašytas dar dviem kalbomis – ir יידישע גאס (jidiš klb.), ir רחוב היהודים (hebrajų klb.). Tai jau tradicija tampanti Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus inicijuota akcija: gatvės puošybos elementų kitomis kalbomis jau galima rasti Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos, Rusų ir Totorių gatvėse.

„Sveikinu žydų bendruomenę, kuriai Vilnius yra vis draugiškesni namai. Ši nedidelė simbolinė lentelė parodo mūsų visų svetingumą, draugiškumą, taikingumą ir kitas vertybes, svarbias kiekvienam geram miestui. Vilnius nuo seno buvo žymus tradicinės žydų kultūros centras, kuriame prieškariu gyveno net 40 proc. žydų. Anuomet net buvo paplitęs žydų posakis: uždarbio važiuok į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Turime tai išlaikyti ir puoselėti. Išmintis ir draugiškumas yra tai, ką tikrai galime lengvai puoselėti mūsų visų mylimame Vilniuje, kuriame net 98 procentai gyventojų yra patenkinti gyvenimu,“ – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.

Pranešimas spaudai, 2016 m. rugsėjo 20 d.

Pranešimas spaudai, 2016 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvoje šią savaitę prasideda renginiai, skirti  Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimui, kurie vyks rugsėjo 20 -28 d. Jie prasidės antradienį talka žydų kapinėse Sudervės kl. Rugsėjo 21d. organizuojama ekskursija po žydiškąjį Vilnių, 18 val. filmo „Gyvybės ir mirties duobė“ peržiūra. Rugsėjo 22 d.,  18  val. Izraelio vokalinio ansamblio „Adam Le Adam“ koncertas Vilniaus Rotušėje. Rugsėjo 23d. bus atidengiamas paminklas, skirtas žuvusiems Vilniaus geto vaikams Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos Brolių sode. Po to vyks Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Panerių memorialo.     Rugsėjo 25 d. 11.30  val. – 16.00 val.  Seime vyks konferencija „Gelbėję Lietuvos žydus, gelbėję Lietuvos garbę“ bei  5777 m. Žydų kalendoriaus pristatymas ir paroda. Renginys skirtas 75 m. sukakčiai nuo masinių žydų žudynių Lietuvoje pradžios atminti bei paminėti LR Prezidento, Pasaulio Tautų Teisuolio Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines. Rugsėjo 28 d. numatoma Žydų gelbėtojų apdovanojimo ceremonija  Prezidentūroje.

„Šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas mažiems miesteliams, kurių tragedija sukrėtė visos Lietuvos gyventojus. Per mažų miestelių žydų žudynių minėjimą labiau atsiskleidė visas tragedijos mastas, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. Lietuva keičiasi, išaugo drąsesnė jauna karta, kuri kitaip vertina savo Tėvynės istoriją. Vokietijos spauda rašo, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą, prisidėjus prie Holokausto vykdymo. Lietuva bręsta — tikime, kad ji taps pavyzdžiu savo kaimynams.
Kasmet prisimindami mums žydams labai skaudžias netektis, siekiame istorinės įvykių analizės, kas vyko, kaip elgėsi Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, Lietuvių aktyvistų frontas. Lietuvos žydų bendruomenė nėra mokslinė institucija, bet kiek jėgos leidžia, kartu su valstybės pagalba, nesivaikant sensacijų, stengiamės išsiaiškinti Holokausto aplinkybes, skatinti Lietuvos žydų istorijos žinomumą visuomenėje. Dar ir dar kartą gilinamės į Lietuvos istoriją ir bandom suprasti, kaip, kodėl kaimynai galėjo sužvėrėti ir imti žudyti nekaltus, iki tol buvusius taikius, išprususius, gerai sugyvenančius kaimynus: vaikelius, moteris, vyrus, senelius. Po to grobti jų turtą ir septynis dešimtmečius neigti dalyvavus Holokauste. Visada, o ypač šiomis dienomis prisimename garbingus savo bendrapiliečius lietuvius, gelbėjusius žydus, – sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.“
RENGINIŲ PROGRAMA

www.lzb.lt

VSAT vadas domėsis Izraelio patirtimi saugant sieną

Vilnius, rugsėjo 19 d. (BNS). Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Renatas Požėla Izraelyje domėsis šios šalies patirtimi kontroliuojant sienas ir jų apsaugos priemonėmis. Pirmadienį prasidedančio trijų dienų vizito metu Lietuvos pasieniečių vadovas apsilankys Izraelio ginkluotųjų pajėgų vadavietėse prie šiaurinių ir pietinių šalies sienų, pranešė VSAT.

Susitikimų su kolegomis iš Izraelio metu bus apsikeista geriausia abiejų šalių sukaupta patirtimi kontroliuojant valstybių sienas, aptartos įvairios inovacijos, taikomos šioje srityje. R.Požėla taip pat viešės Izraelio policijos sienos apsaugos cente Jeruzalėje, dalyvaus specializuotoje parodoje, kurioje įvairūs gamintojai pristatys moderniausias sienos apsaugos technologijas, stebėjimo sistemas, jutiklius ir panašiai.