Rumunijos klezmerių ansamblio „Mazel Tov“ iš Klužo-Napokos koncertas

Rumunijos klezmerių ansamblio „Mazel Tov“ iš Klužo-Napokos koncertas

Klezmerių ansamblio „Mazel Tov“ iš Klužo-Napokos (Transilvanija, Rumunija) koncertas, surengtas birželio 29d Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje sulaukė didelio publikos dėmesio ir aplodismentų. Koncertas surengtas Rumunijos pirmininkavimo Holokausto aukų atminimo Tarptautiniame Aljanse (IHRA) proga. Pirmininkavimas tęsiasi nuo 2016 kovo mėn. iki 2017 kovo. Pasak Rumunijos ambasadoriaus Lietuvoje Dano Adriano Balanescu, kuris sveikino susirinkusius į koncertą, pabrėždamas, kad šis pirmininkavimas yra svarbus jo valstybei, jis padeda geriau suvokti šalies praeitį ir Holokausto padarinius bei piliečių vaidmenį.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Levą Jagniatinskį sulaukus 90-mečio jubiliejaus

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Levą Jagniatinskį sulaukus 90-mečio jubiliejaus

Jagniatinskis1

Linkime Levui geros sveikatos ir gyventi iki 120!

Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, Levas Jagniatinskis ir jo šeima aktyviai dalyvavo Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės atgimime. 1992m. jis buvo išrinktas į bendruomenės Antrojo pasaulinio karo veteranų tarybą ir be atlygio joje darbavosi, tvarkydamas finansinius reikalus bei organizuodamas planuotus renginius drauge su veteranų taryba ir Lietuvos žydų endruomenės valdyba. Pirmieji keli bendruomenės veiklos metai buvo sunkūs materialine prasme, todėl jo nuosavas automobilis tris kartus per savaitę vasarą ir žiemą stovėdavo žydų bendruomenės kieme, kad juo būtų naudojamasi bendruomenės reikmėms. L.Jagniatinskis aktyviai dalyvavo, rengdamas dokumentus ieškiniui „Claims Conference“ , stengėsi bendruomenės labui gauti didesnę finansinę paramą. Jo sūnus tapo vienu iš žydų bendruomenės mokslininkų sąjungos „Vilnor“ organizatorių, o vėliau ir vadovu. Jam pasitraukus, sąjunga nustojo egzistavusi. Trečioji šeimos karta – jo anūkės pradėjo dalyvauti bendruomenės vaikų renginiuose, o dabar suaugusios, tęsia veiklą, prisidėdamos prie Holokausto pasekmių likvidavimo.

Šiuo metu L.Jagniatinskis yra paskutinis dirbantis žydų karo veteranų tarybos narys, nes veteranų gretos sparčiai mažėja dėl suprantamų priežasčių, jie išeina. Birželio 29d. L. Jgniatinskio jubiliejus –  90 metų. Pats jubiliatas sako, kad sulaukė tokio amžiaus medicinos pažangos dėka, taip pat ir šeimos narių bei Žydų bendruomenės pagalbos ir priežiūros dėka. Po sudėtingos širdies operacijos ir užsitęsusios reabilitacijos namuose geriau jaustis L.Jagniatinskiui padeda bendruomenės Socialinio centro tarnyba. Su rūpestingomis, geranoriškomis pagalbininkėmis jėgos grįžta greičiau, o jų supratimas padeda įveikti negalią. Gera aplinka leidžia palaikyti įprastą dienos režimą ir gyvenimo būdą. L. Jagniatinskis yra pripratęs gyventi vienas, bet gydytojai nepataria vaikščioti savarankiškai, todėl kasdien jį aplanko šeimos nariai.

Sulaukęs gražaus 90-mečio jubiliejaus L.Jagniatinskis tvirtina: ,,Kai pagalvoju apie nueitą gyvenimo kelią, galiu pasakyti, kad aktyvus gyvenimo būdas ir visuomeninės pareigos buvo teisingas pasirinkimas, naudingas man ir Lietuvos žydų bendruomenei“.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su liūdesiu praneša, kad birželio 28d. mirė Michailas Sverdlovas, LŽB Soc.centro narys. Reiškiame užuojautą artimiesiems.
(1927 02 15 – 2016 06 28)

Skulptūros iš nacionalinio Žoržo Pompidu meno ir kultūros centro jau Lietuvoje

Skulptūros iš nacionalinio Žoržo Pompidu meno ir kultūros centro jau Lietuvoje

Pagaliau Vilniuje bus surengta visame pasaulyje pripažinto skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz, 1891-1973) paroda „Gyvenimas skulptūroje“. Šio žymaus, Lietuvoje užaugusio modernizmo klasiko kūriniai saugomi Metropoliteno meno muziejuje Niujorke, Čikagos meno institute, Londono, Paryžiaus bei kitose pasaulio didmiesčių muziejuose. Garsiojo menininko darbus jau bus galima išvysti  nuo liepos 1 d. ir Lietuvoje, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje (VVGŽM).

Užuojauta

Panevėžio miesto žydų bendruomenė ir Lietuvos žydų bendruomenė išreiškia gilią užuojautą Panevėžio miesto žydų bendruomenės narei Tamarai Antanaitienei dėl staigios mylimo vyro Tautvilo Antanaičio mirties.

Birželio sukilėliai: didvyriai ir žudikai viename asmenyje?

lrytas.lt, Artūras Jančyslogo lrytas

„Jei norime suvokti, kodėl dalis lietuvių aktyviai talkino naciams žudant žydus, pirmiausia turime suprasti, o ne smerkti, moralizuoti, lieti emocijas“, – toks Holokaustą Lietuvoje tyrinėjančio istoriko, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro mokslo darbuotojo Alfredo Rukšėno teiginys gal ir šokiruoja.Tačiau mokslinei istorijai, kaip ir kriminalistikai, svarbiausia – suvokti nusikaltėlio motyvus ir aplinkos veiksnius, kurie ir sukūrė įvykį. O priežastys, stūmusios iš prigimties geraširdžius sodžiaus vaikinus žudyti beginklius žmones, žydų vaikus, moteris ir senukus, galėjo būti klaikiai paprastos.

Toros įnešimo šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko birželio 27d.

Toros įnešimo šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko birželio 27d.

Už Toros ritinio grąžinimo iniciatyvą Vilniaus žydų bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Judah Passow. Pasaulinius apdovanojimus pelniusio britų fotografo J. Passow šeima 56 metus saugojo istorinį Toros ritinį.

Į Vilniaus Choralinę sinagogą susirinkę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai laukė nepaprasto momento, kai bus įnešta 350 metų, Gaono gyvenimo laikų Tora, mačiusi Vilnių dar 17-ame amžiuje, išgyvenusi drauge su žydais daug permainų, gražių švenčių, Barmicvų, kol 20-ajame amž. per karą atsidūrusi Vilniaus gete, per stebuklą išgyveno žydų Holokausto tragediją.

1960m. į Vilnių atvyko istorijos profesorius David Passow iš Jungtinių Valstijų Filadelfijos universiteto, gavęs Rokfelerio fondo paramą, skirtą įamžinti žydų bendruomenių gyvenimą už „geležinės uždangos“. Vilniaus žydai paprašė jo išvežti vieną iš dviejų po Holokausto išlikusių Vilniaus geto Torų ir išsaugoti ritinį, nes niekas nežinojo, koks kitas pavojus gali grėsti sovietų okupacijos laikais. Tokiu būdu Tora atsidūrė Passow šeimoje, su ja buvo atšvęstos trys Barmicvos, ritinys lydėjo šeimą 56 metus. Pernai atvykęs į Vilnių su savo fotografijos darbų paroda, Torą išvežusio profesoriaus sūnus, Juda Passow susitiko su LŽB pirmininke Faina Kukliansky pasikalbėti, o šiemet jau atvežė garsiąją Torą, kuriai jo mama Aviva Passow pagamino sidabrinį apvadą.

Į Vilnių sugrįžo 350 metų senumo, Gaono laikųTora

Į Vilnių sugrįžo 350 metų senumo, Gaono laikųTora

Vilnius, birželio 27 d. (BNS). Į Vilnių sugrįžo 350 metų senumo Tora, dar Antrojo pasaulinio karo metais naudota žydų ritualinėms apeigoms Vilniaus gete. 350 metų skaičiuojantį autentišką Toros ritinį perduoti Lietuvos žydų bendruomenei nusprendė britų fotografas Judah Passow (Džiuda Pasou), ji grąžinta į Vilniaus choralinę sinagogą.

„Svarbi ne pati Tora, bet žmogaus poelgis, kad jis nusprendė Torą padovanoti mūsų Sinagogai. Tai buvo jo šeimos Tora, kuri išsaugota per karą, per visą laiką. Vyrai prie šios Toros ėjo Bar micva (berniukų iniciacija į vyrus), pradėjo skaityti Šventąjį raštą iš šios Toros, tad tai yra mums didelė garbė“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pagal žydų religinę tradiciją, Tora turi būti rašyta ranka. Anot F.Kukliansky, šis Toros ritinys pakeis ir dabar naudojamus jau susidėvėjusius šventraščius.

Lietuvos “Makabi” mažoji  “Makabiada”  skirta  Lietuvos  žydams (dviratininkams  I. Anolikui  ir  T. Murnikui), dalyvavusiems  olimpinėse  žaidynėse

Lietuvos “Makabi” mažoji “Makabiada” skirta Lietuvos žydams (dviratininkams I. Anolikui ir T. Murnikui), dalyvavusiems olimpinėse žaidynėse

     Šių   metų birželio 19 d. sekmadienį  Kaune  įvyko    Lietuvos “Makabi” mažoji “ Makabiada”, skirta  Lietuvos  žydams (dviratininkams  I. Anolikui  ir  T. Murnikui, kurioje dalyvavo  72 LSK “Makabi” sportininkai iš  Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Ukmergės. Visi  varžybų  dalyviai  buvo  apdovanoti  atminimo  medaliais, o moterys – gėlėmis. Jie  rungtiniavo  5 sporto  šakose: salės  futbolo, krepšinio, tinklinio, stalo  teniso (vyrai, moterys), šachmatai  (vyrai, moterys).       Krepšinio  varžybose  Kauno  veteranų  komanda  įveikė  Kauno  jaunimą, geriausi  komandų  žaidėjai  Erikas  Griškevičius  ir  Elvis  Ušpicas  buvo  apdovanoti   prizais. Baudų  metimo  konkurse  (7 dalyviai). Ušpicas  finale  įveikė LSK “Makabi” Tarybos  narį  Eriką  Vainikonį (Vilnius)  ir buvo  apdovanotas  krepšinio  kamuoliu.

Užuojauta

Bbirželio 25d. mirė Vera Tinčiurina, LŽB Soc.centro narė. Lietuvos žydų bendruomenė lūdi dėl Veros netekties, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.
(1952 01 17 – 2016 06 25)

Minint Mykolo Romerio Universiteto 25-metį, pagerbtas Samuelio Kuklianskio atminimas

Minint Mykolo Romerio Universiteto 25-metį, pagerbtas Samuelio Kuklianskio atminimas

Birželio 23 dieną buvo minima Mykolo Romerio Universiteto bičiulių diena. Pokilyje, skirtame M. Romerio universiteto 25-mečiui paminėti, buvo pristatyta knyga. Kartu su MRU rektoriumi, profesoriais, dėstytojais ir studentais buvo pagerbti nusipelnę universitetui žmonės. Jų garbei buvo atidarytas japoniškų sakurų ir šermukšnių MRU Bičiulių sodas.Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje visiems sodo medžiams buvo suteikti simboliniai įvairių bendražmogiškųjų vertybių pavadinimai bei skirtos specialios dedikacijos Mykolo Romerio universitetui, žymiems jį kūrusiems ir puoselėjusiems profesoriams. Visi Bičiulių sodo mecenatai paminėti specialioje atminimo lentoje.

Seimas priėmė pataisas, kurios litvakams užtikrins Lietuvos pilietybę

.Seimas ketvirtadienį priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.Už tokių pataisų priėmimą balsavo 96 Seimo nariai, pasisakiusiųjų prieš nebuvo, susilaikė keturi parlamentarai. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisos parlamente buvo pateiktos šią savaitę ir apsvarstytos bei priimtos skubos tvarka.Pataisomis nustatyta, kad pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje. Dabartinis Pilietybės įstatymas numato, kad iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys gali turėti dvigubą pilietybę. „Aš labai sveikinu, kad įstatymas yra pakeistas, ir esu įsitikinusi, kad Lietuvos valstybė visiškai nieko neprarado, o gavo daugiau gero vardo ir gyvo potencialo“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Kultūros vertybių sąraše esančią sinagogą Alytaus rajono valdžia parduoda kaip sporto salę

Kultūros vertybių sąraše esančią sinagogą Alytaus rajono valdžia parduoda kaip sporto salę

Alytaus rajono savivaldybė gali sukelti tarptautinį skandalą. Į kultūros vertybių registrą įtrauktą Simno sinagogą nusprendė parduoti aukcione. Rajono valdžia sako, kad sinagoga nereikalinga ir patiems žydams, o Kultūros paveldo departamentas reikalauja tuoj pat stabdyti pardavimą. Rajono politikai žada vis tiek parduoti pastatą.

Išlikusią unikalią žydų sinagogą Alytaus rajono savivaldybė parduoda kaip sporto salę, nors buvusiems maldos namas suteikta teisinė apsauga. Valdininkai netgi nustatė pradinę kainą už pastatą – 19,6 tūkstančių eurų. Paskelbta ir aukciono data – birželio 30 diena, o kitą savaitę parduodamą pastatą siūloma apžiūrėti.

Vyriausybėje aptarti Lietuvos žydų paveldo ir istorinių vietų išsaugojimo klausimai

Vyriausybėje aptarti Lietuvos žydų paveldo ir istorinių vietų išsaugojimo klausimai

Birželio 23 d. Vyriausybėje įvyko komisijos, nagrinėjančios su Lietuvos žydų kultūra ir istorija susijusius klausimus, antrasis posėdis. Jo metu diskutuota apie Lietuvos žydų paveldo, žydų kapinių ir masinių žudynių vietų apsaugą ir išsaugojimą, Panerių memorialo kompleksinį sutvarkymą, nuosavybės teisių į prarastą turtą atkūrimą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventimą.

„Lietuva didžiuojasi savo turtinga istorija ir tautinio kultūros paveldo gausa. Tai ir sinagogos, bendruomenių patalpos, įvairūs dokumentai bei kitas paveldas. Galiu tvirtai pasakyti, kad mums labai svarbu sutvarkyti esamas žydų paveldo vietas ir pritaikyti jas visuomenės reikmėms“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, komisijos pirmininkas Rimantas Vaitkus.Kalbėdamas apie Lietuvos žydų paveldo išsaugojimą, vicekancleris pabrėžė bendradarbiavimo tarp Vyriausybės, savivaldybių, Lietuvos žydų ir vietos bendruomenių svarbą.Komisija dar kartą paragino Lietuvos savivaldybes, vadovaujantis įstatymais, iki 2017 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visus žydų kapinių ir Holokausto vietų žemės sklypus. Lietuvoje yra 203 senosios žydų kapinės ir 207 Holokausto vietos. Šiuo metu vis dar vyksta kapinių ir Holokausto vietų žemės sklypų registravimas Nekilnojamojo turto registre. Posėdyje nuspręsta, suderinus su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, patvirtinti žydų kapinių ir Holokausto vietų tvarkymo gaires, kurios padėtų savivaldybėms minimas vietas tinkamai sutvarkyti ir įamžinti. Taip pat sutarta pagal Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės sudarytą planą, saugoti, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės (kultūros ir edukacijos) reikmėms žydų kultūros paveldo objektus.